Ar kiekvienas asmuo turi teisę į vartotojo teisių apsaugą?

Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, kuris įtvirtina vartotojo teises ir jų užtikrinimo mechanizmą, apibrėžia, kad vartotojas yra fizinis asmuo, kuris įsigyja prekes ar paslaugas su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais. Svarbu atsiminti, kad vartotoju nelaikomas juridinis asmuo (visų teisinių formų, įskaitant individualias įmones), taip pat fizinis asmuo, kuris prekes ar paslaugas  įsigija savo veiklos vykdymui (tai gali būti individuali veikla, ūkininko veikla, veikla pagal verslo liudijimą ir kt.). Amenys, kurie nėra laikomi vartotojais, dėl įsigytų nekokybiškų prekių ar paslaugų turi kreiptis į teismą - jiems ikiteisminis vartotojų ginčų sprendimo būdas nėra taikomas.

Kaip turi elgtis vartotojas, įsigijęs netinkamos kokybės prekę ar paslaugą?

Įsigijus netinkamos kokybės prekę vartotojas turi kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybes preke arba atitinkamai sumažinti prekės kainą, per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti vartotojo išlaidas prekės trūkumams pašalinti, jeigu to neatliko pardavėjas. Vartotojas taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Sutarties negalima nutraukti, jeigu trūkumas yra mažareikšmis. Nepavykus susitarti, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), kitą vartotojų ginčus nagrinėjančią instituciją arba į teismą. Vartotojo kreipimasis į pardavėją ar į neteisminę ginčų sprendimo instituciją neatima teisės bet kurioje ginčo stadijoje kreiptis į teismą. Teisme galima reikalauti ir nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės ar paslaugos pardavimo, atlyginimo.

Kokia forma vartotojas turėtų kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją?

Vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatyta, kad vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi kreiptis į pardavėją raštu ir išdėstyti savo reikalavimus. Rašytinė kreipimosi forma yra palankesnė pačiam vartotojui, nes tokiu atveju išlieka įrodymas, kad į pardavėją/paslaugų teikėją buvo kreiptasi tinkamai. Dokumente reikėtų aprašyti situaciją, kaip buvo pažeistos vartotojo teisės ir nurodyti, ko reikalaujama. Rašytinis prašymas gali būti siunčiamas paštu arba pateikiamas pardavėjui/paslaugų teikėjui pasirašytinai.

Per kiek laiko vartotojas gali pareikšti reikalavimą dėl daikto kokybės?

Reikalavimus dėl daikto trūkumų vartotojas gali pareikšti per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino.

Kur kreiptis dėl vartotojų teisių pažeidimų?

Vartotojų skundus dėl vartotojų teisių pažeidimų pagal kompetenciją nagrinėja šios valstybės ir savivaldybių institucijos: